- nurėkti
- nurė̃kti vksm. Ką̃ besakýtų marti̇̀, senóji vis tíek nurė̃ks ją̃, jõs bùs viršùs.
.
.
nurėkti — 1 nurė̃kti, ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprėkti — 1 aprė̃kti, ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrėkti — 1 atrė̃kti, ia (àtrėkia), àtrėkė 1. intr. Š rėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas] Ėr. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės] Ėr. 2. intr. sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogai Lnkv. 3. intr. atkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
darėkti — 1 ×darė̃kti, ia (dàrėkia), dàrėkė (hibr.) intr. rėkti, kad išgirstų, prišaukti: Negirdi labai, trudna darė̃kt Btrm. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugiedoti — 1. tr., intr. pagiedoti: Vieną kitą giesmelę mažu ir galėčiau nugiedot Gs. Da jis i dabar nugieda Gs. 2. intr. nurėkti (apie paukščius): Gaidys jau nugiedojo, kol Juozas užsnūdo Žem. Treji gaidžiai nugiedojo, kad matušė kėlė JD1492. | refl.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurėkauti — intens. 1 nurėkti: 1. Bsg Po dvylekos nurėkavo vežimas vyrų pro šalį Šauk. Nurėkavo par mišką kažin kur LMD(Sln). 2. Mlt Zaras jau man mirtis, jau mane nurėkaus Str. rėkauti; aprėkauti; atrėkauti; įrėkauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nurėkinti — caus. 1 nurėkti. 1. įerzinti, kad ilgai ir smarkiai verktų: Žiūrėk, nenurėkinkite Marelės, – pridėjo motyna Žem. Auklės vaiką nurėkins, reik būti numie motynai pačiai Šts. 2. Ar, Gs nuskriausti, nubausti: Ir tave nurėkino su mokesčiais už arklį… … Dictionary of the Lithuanian Language
parrėkti — 1 parrė̃kti, ia (par̃rėkia), par̃rėkė intr. 1. rėkiant, šaukiant pareiti: Ma[no] nuejo Danutė, par̃rėkė par̃rėkė atgalio Vlk. 2. su balsu parlėkti (apie gyvulius, paukščius): Pempės parklykia, parrėkia rš. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parėkti — 1 parė̃kti, ia (pàrėkia), pàrėkė 1. intr. M, DŽ1 kiek šaukti, rėkti: Bobos skrenda per ūlyčią parėkdamos, paspiegdamos Vlk. Aš tau parė̃ksiu, tu pyply! (sakoma grasinant) Alk. 2. intr. kiek pagiedoti: Eva (eiva) parė̃kt Gs. Ką te parėksiù,… … Dictionary of the Lithuanian Language